vu

vù interj. 1. sušukimui žymėti: Bet jam bevalgant vienam večerę, išgirdo toli girioje šaukiant: – Vu, vu! DS65(Rs). 2. kartojant nusakomas barimasis: Vu vu vù, vu vu vù – priešais vis, kaip kirvis ant akmeną Mžš. 3. kartojant nusakomas dundėjimas: Bobutė mano kratė mėšlus in lauko, pasilenkė – lyg tęnai kas: vù vù vù LKT270(Jz). 4. kartojant nusakomas ūžimas kam sukantis: Vu vu vu vu, – net paūždamas sukosi taukais pateptas ratas, gerai traukė iš Dominykos ilgų pirštų ploną siūlą rš.